Poetas ir eseistas Gintaras Bleizgys parašė savito žanro autobiografinį romaną „Karmelio kalno papėdėje". Pretekstas pavadinimui, gal ir pačiam kūriniui atsirasti buvo šv. Kryžiaus Jono veikalas „Kopimas į Karmelio kalną". Stovint Karmelio kalno papėdėje, šviesa nušviečia ir žmogaus dvasios aukštumas, ir tamsybes. Graži žiedinė kompozicija: kūrinys prasideda pasakojimu apie budėjimą baptistų maldos namuose, ir baigiasi pasakotojo pasiryžimu tarnauti diakonu.
Kūrinyje G. Bleizgys sujungia du planus: konkretų kalbėjimą apie save ir apmąstymus apie žmogaus kelią. Tikrasis autoriaus tikslas – tai bendresnio pobūdžio apmąstymai ne apie savo kaip asmens individualų gyvenimą, bet apie egzistencinius dalykus: tapatybę, paskirtį, vietą šiame pasaulyje. Ši knyga – literatūrinis dvasinio kelio atspindėjimas.