„Vilkas vienišius“, pirmąją savo knygą, Romas Vainulevičius išleido jau peržengęs septyniasdešimtmečio slenkstį. Ji lietuvių literatūros padangę nutvieskė ryškia, kone fluorescencine spalva, kuriai vis dar tebeskleidžiant savo šviesą pasirodo ir antroji knyga „Aistros ir nuopuoliai“. Tai ankstesniosios istorijos tęsinys, bet daug labiau provokuojantis ir skaitytojui keliantis prieštaringus jausmus jos veikėjams, kurių čia yra pačių įvairiausių – nuo aukštų karo tarnybos pareigūnų iki organizuotų valdiško turto grobstytojų ar jaunų gražuolių, turinčių labai skirtingus siekius gyvenime... Autorius pasakojimą kuria derindamas dvi siužetines linijas, kurios perteikia pagrindinio herojaus odisėjas karo tarnyboje ir jau sugrįžus į Lietuvą, jų aprėpiamas laikas išmoningai supina į vieną istorijos audinį praėjusio amžiaus septintojo dešimtmečio pabaigą su devintojo viduriu. Nors vaizduojamas laikotarpis sutampa su gūdžiu sovietmečiu, visgi autorius, nepaisydamas jokių tabu, praskleidžia fasadinę uždangą ir parodo tai, kas po ja buvo slepiama.